srėbterti

srė́bterti, -ia (-i), -ėjo 1. žr. srėbtelėti 1: Kaip nereikia darbuit, tai srė́bteri žmogus kokios burliūgos, ir užtenka Nč. 2. intr. šnek. smarkiai, staigiai užlyti, šiūptelti: Vakar lietulis srė́bterėjo Dv.